Straipsniai

   Šiais metais būsimo derliaus pasėlius apsidraudė dvigubai daugiau žemdirbių nei praėjusiais metais. Apdraustų pasėlių plotas padidėjo iki  3,4 karto.

   Filialo „VH Lietuva“ vadovas Algimantas Naviskas mano, kad tokį norą apdrausti savo pasėlius lėmė pastarieji du metai, kai dėl gamtos stichijos buvo sunaikinta daugelio žemdirbių derlių. Vienintelė pasėlius Lietuvoje draudžianti vokiečių kapitalo bendrovė „ Vereinigte Hagelversicherung VvaG“ patiria nuostolių dėl išmokėtų kompensacijų, todėl siekia, kad dalį rizikos dėl padažnėjusių gamtos nelaimių ir jų daromos žalos prisiimtų ir valstybė.

   2009 metais „VH Lietuva“ dėl Lietuvą nusiaubusių nelaimių patyrė apie  280 tūkst. litų nuostolių, o  2010 metais nuostoliai siekė  15 mln. litų, šiemet padidėjo iki  51 mln. litų.

   Vokiečių įmonė svarsto, kad draudimo įmokos tarifas turėtų padidėti bent trečdaliu vien dėl perdraudimo sąnaudų. Draudimo įstatymas nurodo, kad draudimo įmonė privalo perduoti kitai įmonei savo prisiimtos rizikos dalį – perdrausti riziką. O perdraudimo riziką sudaro dvi dalys : pastovios rizikos ir ekstremalios rizikos. Pasidarius ganėtinai didelei ekstrimaliai rizikai, perdraudikai pradėjo galvoti apie šios dalies atsisakymą arba pradėjimą imti  dideles sumas, kurios žemdirbiams beveik trečdaliu pabrangintų pasėlių draudimą.

   A. Navickas mano, kad jei prie perdraudimo prisidėtų valstybė kompensuodama dalį žalos atlyginimo, jei jie du kartus viršytų žemdirbių draudimo įmokas, tai apsaugotų žemdirbius nuo didelių įmokų. Šiai dienai valstybė kompensuoja  50 % draudimo įmokos.

   Praeitą žiemą žuvo  46,6 % visų pasėlių : 79 % žieminių rapsų,  72 % žieminių miežių,  41 % žieminių kviečių,  33 % kvietrugių,  32 %  rugių.  Daugiau kaip  90 % žemdirbių pasėlius draudžia nuo iššalimo, krušos, liūties ar audros, ir tik  3,8 %  - nuo stichinės sausros.

   Jeronimas Kraujelis – Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas teigia, kad jei draudimo įmokos didės, tai automatiškai mažės ir draudėjų skaičius. Tada prasidėtų ir draudimo sistemos byrėjimas.  Kaip problemos sprendimo būdas, buvo pasiūlytas dar didesnis rizikos išskaidymas ir stebėsenos stiprinimas (galėtų būti atskirai vertinamos tam tikros augalų veislės, sėjos terminai ir t.t.) , tokiam sprendimui pritartų ir žemdirbiai.  J. Kraujelis teigė, kad draudimo įmokas už žiemkenčius reikėtų pradėti mokėti sausio mėnesį, o pirmieji didesni pinigai išmokų pavidalu pasiekia tik balandžio pabaigoje, o valstybės kompensacija sulaukiama tik rudeniop. Draudikai turėtų pasirinkti lankstesnį  modelį atsižvelgdami į žemdirbių pajamų specifiką.

   Draudimo priežiūros komisijos duomenimis, šių metų sausį – gegužę šalyje buvo pasirašyta  717,5 mln. litų draudimo įmokų, o tai yra  11,6 %  daugiau nei  2009 metais tuo pačiu metu.  Gegužę buvo pasirašyta  163,9 mln. litų, t.y.  5,7 %  daugiau nei balandžio mėnesį. Šį pokytį nulėmė dar kartą  šiemet išaugusi žemės ūkio draudimo apimtis.