Straipsniai

   2011 m. liepos  20 d. įvyko žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus susitikimas su Vokietijos Federacinės Respublikos Žemutinės Saksonijos žemės Maisto, žemės ūkio, vartotojų apsaugos ir žemės plėtros ministro Gert Lindemann vadovaujama delegacija, kurio metu buvo aptariami abiems šalimis aktualūs klausimai.

   Susitikimo metu buvo aptartas tiesioginių išmokų po  2013 metų klausimas.  K. Starkevičius išsakė Lietuvos poziciją, kad tiesioginės išmokos ES šalyse tūrėtų būti suvienodintos. Tai reiškia, kad Lietuva pasisako už sažiningą, visos ES lygiu bendrą tiesioginių išmokų paskirstymo (skaičiavimo) metodologiją, kad visoms šalims būtų teikiamos vienodos tiesioginės išmokos, taip pat garantuojamos vienodos konkurencijos sąlygos. Dabar, tiesioginių išmokų vidurkis ES siekia  249 Eur/ha, o Lietuva gauna tik  143 Eur/ha, Estija – 112 Eur/ha, Latvija – apie 83 Eur/ha. Baltijos valstybės gauna mažiausią paramą, todėl yra siekiama, kad tiesioginės išmokos būtų suvienodintos ES lygiu.

   Vengrija pateikė išvadas, kuriose buvo minima „labiau teisinga, labiau sąžininga parama“, tačiau tai nebuvo konkretizuojama nei terminais, nei skaičiais, kurie nurodytų koks galėtų būti tos „teisingesnių“ išmokų lygis ir kada jis pradėtų veikti. Lenkijos žemės ūkio ministras Marek Sawicki pradžioje rodęs geras iniciatyvas atsitraukė ir balsavo už Vengrijos pateiktą dokumentą. Tačiau pateiktoms Vengrijos išvadoms nebuvo pritarta vieningai, todėl šis dokumentas buvo patvirtintas tik kaip pirmininkaujančios valstybės išvados, kurios neatspindi bendros ES valstybių narių nuomonės.

   Diskusijos dėl tiesioginių išmokų po  2013 metų, persikels į Europos Komisiją. Anksčiau mažesnes išmokas gavome todėl, kad Lietuvoje žemė pigesnė, taip pat ir darbo jėga, energetiniai ir kiti gamybos resursai, ūkininkams nereikėjo mokėti mokesčius. Tačiau dabar, pradėjus dirbti mūsų Vyriausybei, ūkininkai buvo įtraukti į socialinio, sveikatos draudimo ir kitų mokesčių sistemą. Dabar Lietuvoje yra ūkininkaujama tokiomis pat sąlygomis kaip ir senųjų šalių ūkininkai. Todėl yra planuojama kviesti susitikti Lietuvos europarlamentarus ir prašyti jų palaikymo šiuo klausimu. Lietuvos ūkininkai į bendrąją ES rinką eksportuoja  70 % savo produkcijos. Todėl, norint gaminti kokybišką produkciją ir konkuruoti bendroje rinkoje, turi būti sudarytos vienodos konkurencinės sąlygos.

   Vieninga išmoka už hektarą žemės ūkio naudmenų nėra geriausias sprendimas daugeliui šalių, kurių ūkininkavimo sąlygos yra labai skirtingos ir kurios įgyvendina įvairias regionines politikas, todėl Lietuva pasisako, kad išmokų skaičiavimo modelis būtų bendras visoms ES šalims ir remtųsi objektyviais kriterijais, t.y. turėtų kuo mažiau būti ekonominių kriterijų, kurie galėtų iškreipti išmokų dydžius atskirose valstybėse narėse susiklosčius ekonominiam nestabilumui.

   Lietuva palankiai vertina pateiktus dėl BŽŪP ateities po  2013 metų pateiktus pasiūlymus dėl rinkos reguliavimo priemonių. Taip pat, Lietuva pasisako už tiesioginių pardavimų skatinimą, kaip ūkininkų turgeliai, pardavimai tiesiogiai iš ūkių ir t.t.

   Lietuva palankiai vertina ir specialiąją paramą smulkiesiems ūkininkams, tačiau manoma, kad paramos schemos taikymas neturėtų tapti papildoma administracine našta ūkininkams ir paramą administruojančioms institucijoms.