Straipsniai

   Šių metų rugsėjo 11 d. Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis Seime pristatė Seimo narių grupės V.M Čigrijienės, D. Jankausko, K. Starkevičiaus, E. Pupinio parengtą Žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimo pagal paslaugų kvitą įstatymo projektą ir jį lydinčiųjų įstatymų pakeitimus.

   Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius teigia, kad tokio įstatymo tikslas yra pratinti žmones dirbti ir užsidirbti legaliai, o ne skatinti socialinių išmokų vystymą. Šiuo įstatymu siekiama sudaryti galimybę laikino pobūdžio žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų, kurioms teikti nereikalingi specialūs įgūdžiai, kvalifikacija, leidimai, pažymėjimai, mokymai ar kursai, teikimui samdyti asmenis (paslaugų teikėjus) pagal paslaugų kvitą, t.y. nesudarant darbo sutarčių.

   Sąrašą dėl žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų, kurias paslaugų gavėjas turi teisę gauti, o paslaugų teikėjas turi teisę teikti pagal paslaugų kvitą, turės patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

   Įstatyme yra numatyta, kad paslaugų kvitą išrašys paslaugų gavėjas, kuris jį turės saugoti iki paslaugų teikimo pabaigos. Šis kvitas patvirtins paslaugų teikėjo ir jų gavimo susitarimą dėl paslaugų teikimo. Už kvitų kūrimą, gamybą ir pardavimą atsakinga institucija bus SODRA.

   Paslaugų teikėjas turės teisę pradėti teikti paslaugas tik tada, kai bus užpildyti tam tikri paslaugų kvito duomenys, o paslaugų teikėjas ir paslaugų gavėjas kvitą pasirašys.

   Pagal šį įstatymo projektą paslaugų teikėjas turės teisę teikti žemės ūkio ir miškininkystės paslaugas vienam paslaugų gavėjui ne ilgiau kaip 60 dienų, o jeigu paslaugų teikėjas paslaugas teiks keliems paslaugų gavėjams – ne ilgiau kaip 90 dienų per kalendorinius metus, sumuojant kiekvieną mėnesį teiktų žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų laiką dienomis, neatsižvelgiant į per dieną teiktų žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų valandų skaičių.

   Paslaugų teikėjai bus draudžiami sveikatos draudimu. Sveikatos draudimo įmoka sudarys  9 %  nuo priskaičiuoto atlygio už atliktas paslaugas sumos. Šias įmokas apskaičiuos, išskaičiuos iš atlyginimo ir perves SODRAI paslaugų gavėjai, taigi paslaugų teikėjams patiems mokėti nereikės. Mokėtinos įmokos bus išskaičiuojamos iš paslaugos teikėjo atlygio, o tai reiškia, kad paslaugos teikėjas gaus atlygį jau atskaičius privalomojo sveikatos draudimo įmokas.

   Atlygis, gautas teikiant paslaugas pagal paslaugų kvitus ne ilgiau kaip 90 dienų per kalendorinius metus ir kuris neviršys 6 000 litų, bus priskiriamas neapmokestinamosioms pajamoms. Teikiant paslaugas ilgiau kaip 90 dienų per kalendorinius metus, kiekvieną kitą dieną gautas atlygis bus apmokestinamas 15 % dydžio gyventojų pajamų mokesčiu.

   Paslaugų gavėjai galės savanoriškai drausti savo civilinę atsakomybę, paslaugų teikėjų sveikatą ir gyvybę draudimo įmonėse. 

   Su paslaugų teikėju bus atsiskaitoma tik pasibaigus paslaugų suteikimo dienai arba, jeigu paslaugų teikėjas ir paslaugų gavėjas susitaria, ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas po paslaugų suteikimo termino pabaigos.

   Paslaugų gavėjas ne vėliau kaip iki kito kalendorinio mėnesio 15 dienos privalės pateikti SODRAI apibendrintą informaciją apie žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikimą, nurodydamas paslaugų teikėjo asmens duomenis, paslaugų teikimo laikotarpį, atlygį už suteiktas paslaugas ir sveikatos draudimo įmokų sumą. Šie duomenys galės būti pateikiami ir elektroniniu būdu, neteikiant papildomų deklaracijų ar formų.

   Svarbu pažymėti tai, kad paslaugų teikėjas nepraras teisės į piniginę socialinę paramą, jei ją turi pagal LR piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą. Skiriant piniginę socialinę paramą į pajamas bus įskaičiuojama tik ta atlygio, gauto teikiant paslaugas pagal paslaugų kvitus, dalis, kuri viršys 6 000 litų.