Straipsniai
Apleistos žemės tvarkymo perspektyvos
Dėl palankios geografinės padėties, Lietuvos žemės, palyginus su kitomis
Europos Sąjungos šalimis, yra tinkamos žemdirbystei. Jos neniokoja
gamtos stichinės nelaimės – žemės drebėjimai, liūtys, sausros.. Tačiau
Lietuvoje vis dažniau iškyla apleistų žemių problema.
Nors ES skiriama parama tūrėtų skatinti ūkininkus dirbamos žemės naudojimui, tačiau neretai gera žemės ūkio paskirties žemė yra apleidžiama – apauga piktžolėmis, krūmais, netgi medeliais. Tokia „reklama“ nėra teigiama atvykusiems svečiams iš užsienio. Lietuvos Respublikos 15-osios Vyriausybės programoje yra numatyta eilė priemonių žemės išteklių valdymo ir aplinkosaugos srityje, tarp kurių numatyta sukurti apleistų žemių naudojimo programą, bei bendrą žemės naudojimo strategiją, įsteigti Valstybės žemės fondą. Tikėtina, kad šie strateginiai planai padės šalies kraštovaizdžio sutvarkymui ir šalis taps patrauklesnė mums ir atvykusiems svečiams.Per pastaruosius trisdešimt metų daugelyje ES šalių ženkliai sumažėjo dirbamos žemės plotas, to priežastis – apleista žemės ūkio paskirties žemė. Tai daro didelį poveikį aplinkai ir yra siejamas su socialinėmis bei ekonominėmis problemomis kaimo vietovėse.
Ekspertai, analizavę apleistų žemių problemą daugelyje ES šalių, išskiria keturias apleidžiamų žemių teritorijų grupes:
1. geros kokybės žemės ūkio paskirties žemė;
2. aplinkosauginiu požiūriu jautrios teritorijos;
3. prastenės kokybės žemės ūkio paskirties žemė, nutolusi nuo gerų privažiavimo kelių;
4. priemiestinės teritorijos.
Kyla daug mažesnis pavojus, kad taps apleista gera dirbama žemė, nei tos teritorijos, kuriose vyksta ekstensyvi žemdirbystė, ganomi gyvuliai. Ne visuomet ūkio pelningumas susijęs su ūkio dydžiu, tai susiję su dirvožemio kokybe, drėgmės kiekiu, naudojama technika ir technologija, prisitaikymu prie rinkos sąlygų, darbo ir kapitalo sąnaudomis ir kt.
Dirbama žemė tampa apleista dėl problemų, susijusių su žeme arba dėl kitų priežasčių. Šios problemos gali būti skirstomos į fizines, socialines – ekonomines ir institucines. Norint išspręsti apleistų žemių problemą reikia išsiaiškinti šio reiškinio problemą, taip pat ko reikia, kad savininkai būtų suinteresuoti dirbti žemę, ką daryti, jei žemę norima perleisti dirbti jaunesniems, arba jei žemę reikia paimti visuomenės poreikiams tačiau jos savininkas nori tęsti ūkininkavimą ir t.t.
Problemų sprendimo būdų gali būti labai įvairių. Tai priklauso nuo esamos teisinės bazės, socialinės – ekonominės situacijos ir kt.
Pagal atliktus tyrimus, yra manoma, kad apleistų žemių plotas didės. Dėl to atsakingi ne vien tik ūkininkai, nes žemės ūkio paskirties žemė yra ne tik žemės ūkio produkcijos gamybos priemonė, tačiau čia sutelktos didelės kraštovaizdžio vertybės, bioįvairovė ir gyvenimo kokybė, o to negalima palikti tvarkyti vien tik ūkininkams. Yra svarbu sudaryti palankias sąlygas alternatyviems verslams kaime.
Apleistų žemių problema tai yra padarinys pastarojo laikotarpio reformų. Norint taisyti šią padėti, reikia galvoti apie bendrą kaimo socialinę – ekonominę sistemą, apie „galutinį naudos gavėją“ – kaimo žmogų. Todėl reikia nemažai apgalvoti, tartis tarp atskirų ministerijų, žinybų, kad priimti teisingą sprendimą.
