Straipsniai

   Trečiadienį buvo užregistruotas rezoliucijos projektas „Dėl tiesioginių išmokų už dirbamą žemę Europos Sąjungos valstybėse narėse suvienodinimo“, kuriame buvo išdėstytos pagrindinės tiesioginių išmokų mokėjimo problemos. Taip pat Lietuvos vyriausybei buvo pateiktas pasiūlymas imtis iniciatyvos suvienodinant Lietuvai mokamas tiesiogines išmokas su kitomis Europos Sąjungos valstybėms narėms mokamomis išmokomis.

   Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis teigė, kad valstybės, kurios gauna mažesnes išmokas tūrėtų rodyti iniciatyvą keisti esamai išmokų tvarkai. Nes, jei vyriausybės, nesikreips į Europos Komisiją, dėl didesnių išmokų, Lietuvos ūkininkai ir toliau negalės konkuruoti su kitų Europos Sąjungos valstybių narių ūkininkais tarptautinėje rinkoje.

   Praėjusiais metais didžioji dalis Europos Sąjungos valstybių narių gavo daug didesnes išmokas, pavyzdžiui : Malta gavo – 800 eurų už hektarą išmokas, Olandija – 460 eurų už hektarą ir pan. Tuo tarpu, Lietuvai buvo mokama po 98,6 eurų (340,68 Lt) už hektarą, šiek tiek mažiau gavo tik Latvija ir Estija.

   Europos Sąjungos valstybėms narėms yra planuojama didinti išmokas už dirbamą žemę 2016 metais, tačiau net ir tada Lietuva gautų gerokai mažesnes išmokas nei kitos šalys gaunančios dabar – apie 145 eurus už hektarą.

   Remigijus Žemaitaitis teigė, kad mūsų kaimynei Lenkijai yra mokama po 200 eurų už hektarą ir ji rodo savo nepasitenkinimą teigdama, kad ši išmoka yra daug mažesnė nei mokama kitoms Europos Sąjungos valstybėms. Nesenai Lenkijos ūkininkai buvo surengę piketą prie Europos Komisijos būstinės norėdami tokiu būdų išreikšti savo nepasitenkinimą. Tuo tarpu, Lietuva gaudama dvigubai mažiau, nieko nedaro, tyliai susitaiko su esančia situacija.

   Tikimasi, kad plenarinio posėdžio metu siūlomai rezoliucijai pritars dauguma parlamentarų ir į tai atsižvelgusi Vyriausybė imsis priemonių keliamų reikalavimų įgyvendinimui.