Straipsniai

   Praėjusios savaitės pabaigoje Taline Lietuvos, Estijos ir Latvijos parlamentų atstovai pasirašė bendrą deklaraciją, kuria paragino Europos Komisiją peržiūrėti numatytos paramos Europos Sąjungos (ES) valstybių žemės ūkiui dydžius per 2014 – 2020 metų finansinį laikotarpį.

   Pagal pradinį projektą, Lietuvos naudojamos žemės ūkio paskirties žemės naudotojams numatytos vidutinės paramos dydis sudarytų po 176 eurus (608 litus) už kiekvieną hektarą. Į dar mažesnę paramą pretenduoja Estijos ir Latvijos žemdirbiai –  atitinkamai po 160 ir 145 eurus. Tai yra mažiausios tiesioginės išmokos ES.

   Žemės ūkio ministerijos Žemės ir maisto ūkio departamento direktorius Rimantas Krasuckis teigė, kad ir tų numatytų 176 eurų išmoka turėtų būti pasiekta tik 2017 metais, pradedant  nuo 2014-ųjų metų pamažu didinant išmokas.

   Kai praėjusiais metais balandžio 29 d. buvo nustatyti Europos Sąjungos paramos žemės ūkiui 2012-iesiems metams dydžiai Lietuvos, Latvijos bei Estijos žemdirbių organizacijos bendram siekiui suvienijo jėgas. Pagal numatytas sąlygas, Lietuvos žemės ūkio gamintojai šiemet gali gauti maksimalią 143 eurų (be subsidijų cukraus sektoriui – 140 eurų) už hektarą paramą, kai 10 % bendro rėmimo sudaro valstybės biudžeto lėšos. Tada trijų Baltijos valstybių asocijuotos struktūros iškėlė bendrą siekį reikalauti didesnės paramos. Lietuvai atstovauja Žemės ūkio rūmai.

   Šioje, praėjusią savaitę Baltijos valstybių parlamentarų pasirašytoje deklaracijoje yra nurodoma, kad Lietuva, Latvija ir Estija nesutinka su išmokų suvienodinimo greičiu, dėl kurio šių šalių ūkininkai keletą metų po 2013-ųjų atsidurtų nepalankesnėje padėtyje nei kitų Europos Sąjungos narių žemės ūkio gamintojai. O taip pat yra kviečiama vykdyti bendrą žemės ūkio reformą, kuri garantuotų vienodas visų Europos Sąjungos valstybių žemės ūkio gamintojų konkurencijos sąlygas bei sąžiningą solidarumo principo traktavimą ir taikymą.

   Rimantas Krasuckis nurodė, kad tai ką daro asocijuotos žemdirbių struktūros, o dabar jau ir politikai, yra labai sveikintina, kadangi yra labiau atkreipiamas dėmesys į balsą, kai atstovaujama viso regiono, o ne venos nedidelės valstybės interesams. O ir Europos Parlamente neturima nei vieno atstovo, kuris atstovautų mūsų žemės ūkio sektoriaus interesams.

   Parengtoje Baltijos valstybių parlamentarų deklaracijoje, kartu su asocijuotomis žemdirbių struktūromis yra reikalaujama atsisakyti pereinamojo tiesioginių išmokų didinimo laikotarpio ir jas jau nuo 2014-ųjų bent priartinti prie ES vidurkio, kuris 2017 metais, kaip planuojama pirminiame projekte, turėtų sudaryti 268 eurus už hektarą.

   Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas teigė, kad Lietuvos žemdirbiai šiais metais už hektarą gauna iki 140 eurų išmokas, o Lenkjijoje mokama 240 eurų. Todėl Lietuvos ūkininkai negali konkuruoti nei su lenkais, nei su senųjų Europos Sąjungos šalių ūkininkais. Pirmininkas priminė, kad nustatant tiesioginės paramos žemės ūkio gamintojams dydžius 2004 – 2013 metų laikotarpiu atskaitos tašku buvo imama žemės ūkio sektoriaus, dar neatsigavusio nuo kolūkinės sistemos, padėtis. Todėl, pagal ją iki šiol yra matuojami Baltijos valstybių poreikiai. Andriejus Stančikas piktinosi konkunrencija skirtingomis sąlygomis, taip pat pabrėžė, kad žmonės emigruoja ir todėl, kad kitų šalių ūkininkai, gaudami beveik dvigubai didesnes subsidijas, gali savo darbininkams mokėti didesnius atlyginimus.

   Rimantas Krasuckis nurodo, kad žemės ūkio produkcijos gamintojai, gaudami mažiau pinigų, mažiau gali išleisti naujai technikai, atlyginimams, todėl yra labiau vargstama, o ir produkcijos kokybė krenta, tada kartu mažėja konkurencingumas, juolab kad tokiomis sąlygomis nelieka jokių galimybių atsispirti svyravimams rinkose.

   Pasak R. Krasuckio yra norima tapti vienodai konkurencingais, kadangi visose ES šalyse žemės ūkio produkcijos gamintojų išlaidos yra panašios, o ir žemės ūkio technika, ir degalai, ir trąšos panašiai kainuoja tiek Lietuvoje, tiek Italijoje, tiek Vokietijoje ar Prancūzijoje, todėl yra nesuprantama tokia atskirtis. O jei jau Europos Sąjunga deklaruoja siekį atskirti paramą nuo gamybos, tai ir rėmimas turėtų būti visų panašus. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 170 tūkst. paramos gavėjų. Paramą jaučią ir vartotojai, nes jei jos nebūtų tada žemės ūkio produkcijos kainos būtų aukštesnės.

   Tačiau pripažįstama, kad siekti aukščiausio finansavimo neverta, kadangi visiškai suprantama, jog į jį gali pretenduoti pirmiausiai valstybių donorių žemdirbiai. Tačiau dabar svarbiausias siekis – kad jau nuo 2014-ųjų tiesioginės išmokos būtų bent priartintos prie ES vidurkio.

Nuo 2004 – 2013 metų Lietuvai, kaip ir kitoms ES naujokėms, buvo nustatytas pereinamasis laikotarpis, per kurį reikėjo susiorientuoti sistemoje. Kaip A. Staničkas teigė, Lietuvai kaip ir kiekvienam naujokui reikia elgtis pagal nustatytas žaidimo taisykles. Tačiau tas laikotarpis jau turėtų baigtis, todėl manoma, kad jei jau esame priimti į Europos Sąjungos šeimą, tai norima joje ir jaustis savais.

   Kai trūksta ES paramos lėšų, žemdirbiams liktų didesnės paramos tikėtis iš valstybės biudžeto. Tačiau šių lėšų Lietuvos biudžete yra stokojama.  2011 metais ES sprendimu buvo leidžiama, kad Vyriausybė žemdirbiams remti skirtų iki 244 mln. litų, arba 25 % numatytos sumos, bet taupant biudžeto išlaidas buvo skirta 194 milijonai. Šiais metais yra leidžiama iš valstybės biudžeto skirti 10 % tiesioginėms išmokoms reikalingos sumos – 115 mln. litų. Apie galimą paramą žemės ūkiui iš valstybių biudžetų Europos Sąjungos dokumentuose nėra kalbama, taigi visos išmokos bus mokamos iš Europos Sąjungos lėšų.