Straipsniai
Lietuvoje apleistos žemės plotai gali siekti apie 700 hektarų
Lietuvai nemažai problemų kelia apleistos žemės plotai. Vertinant administraciniu požiūriu, apleista žemė – neprižiūrima, nedirbama penkerius ir daugiau metų, bei dvejus metus nenaudojama žemės ūkio gamybai. Vertinant ekonominiu pagrindu, tokia apleista žemė yra netekusi ekonominių resursų žemė. Tai pat, stebėdami kraštovaizdį pamatysime augalinės dangos pokyčius bei normų pažeidimų problemą.
Šiai dienai Lietuvoje nėra apskaitoma apleista žemė, tačiau yra galimybė tai padaryti eliminjant iš bendro Lietuvos ŽŪN ploto tokius žemės plotus:
1. Nesuteikta naudotis ir neišnuomota žemės ūkio paskirties valstybinė žemė;
2. Skirtumas tarp ŽŪN ir deklaruojamo žemės ploto atėmus sodininkų bendrijų sodų plotus ir naudojamas, bet nedeklaruojamas ŽŪN;
3. Deklaruoti plotai, kurių savininkai ar naudotojai nesilaiko nustatytų žemės naudojimo reikalavimų išmokoms gauti.
Nedeklaruojamos apleistos žemės plotas 2010m. Lietuvoje siekė 641 tūkst. hektarų. O labai apleista žemė (indentifikuojama pagal NMA metodiką) siekė dar 58 tūkst. hektarų, o tai iš viso sudaro beveik ketvirtadalį Lietuvos ŽŪN ploto.
Šiai dienai apleistos žemės problemos sprendimui siūloma taikyti 4 % mokesčio tarifus be galimybių į lengvatas, tai padėtų apriboti ir „netikrų ūkininkų“ spekuliaciją žemės rinkoje. Taip pat siūloma apleistos žemės savininkams perpus sumažinti (iki 2 metų) pereinamosios vertės pasikeitimo laikotarpį, pirmais metais taikant 1,5 % , o antrais – 2,5 % tarifą.
Žemės savininkai, neužsiimantys žemės ūkio veikla ir dėl įvairių geografinių ar demografinių priežasčių apleidusių savo žemę yra raginami nebūti abejingais ir neleisti savo žemei užželti, bei prarasti resursus. Savininkai, kurie negali patys dirbti žemės, ar neturėdami kam jos perleisti, visada gali kreiptis į specialistus, kurie patars kaip elgtis su apleistos žemės plotais, taip pat padės juos išnuomoti ar parduoti geriausiomis to meto rinkos sąlygomis.
