Straipsniai

   Paraiškas gauti paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros  2007 – 2013 m. programos (KPP) priemones „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ ir „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ dar galima teikti iki šio mėnesio pabaigos. Prieš teikiant paraišką turi būti parengti Miško želdinimo ir žėlimo projektą bei atlikti tam tikrus veiksmus.

   Asmenys norintys žemę apsodinti mišku, privalo žinoti keletą svarbių veiksmų, kurie turi būti atlikti norint gauti paramą. Pirmiausia, asmenys turėtų atvykti į teritorinį žemėtvarkos skyrių ir išsiaiškinti, ar jiems gali būti suteikiamas leidimas miško įveisimui numatytoje vietovėje. Gavus leidimą, reikėtų atkreiptį dėmesį į tai, kad veisiamo miško plotas ne miško žemėje negali būti didesnis negu nurodytas leidime. Taip pat prie leidimo įveisti mišką ne miško žemėje bus pridėtas žemės sklypo planas, kuriame nurodytas pažymėtas sklypas ar jo dalis, kurioje leidžiama veisti mišką.

   Jei žemė, už kurią prašoma paramos, yra valdoma bendra, daline ar jungtine nuosavybės teise, vienas iš bendraturčių, teikdamas paraišką įveisti mišką, privalo pateikti ir notaro patvirtintą visų kitų bendraturčių sutikimą (įgaliojimą), kuriame yra išdėstomas sutikimas su miško įveisimu jų žemės dalyje. Notaro patvirtinto įgaliojimo pateikti nereikia, jei įgaliojantis asmuo yra juridinis asmuo (įgaliojimas patvirtinamas įmonės antspaudu ar vadovo parašu). Įgaliotasisi asmuo turi užtikrinti atitiktį reikalavimams, siekiant gauti paramą miškui visame plote įveisti, jam prižiūrėti bei apsaugoti. Taip pat įgaliotasis asmuo privalo prisiimti visus kitus įsipareigojimus pagal priemonę.

   Gavus leidimą įveisti mišką, turi būti parengiamas Miško želdinimo ir žėlimo projektas bei jį patvirtinti VĮ miškų urėdijoje, kurios veiklos teritorijoje yra žemės plotas, kuriame planuojama veisti mišką. Taip pat derėtų žinoti, kad Miško želdinimo ir žėlimo projekte želdinių rūšinėje sudėtyje turi būti suprojektuota ne mažiau kaip  20% lapuočių.

   Jei miškas veisiamas Natura  2000 teritorijose, pareiškėjas turi pateikti pažymą, išduotą saugomos teritorijos direkcijos pagal žemės valdos buvimo vietą, kurioje nurodyta, kad galima veisti mišką Natura  2000 teritorijoje.

   Pareiškėjas, įveisęs mišką, privalo pateikti Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (NMA) želdinamų medžių rūšių, pagrindinį miško dauginimosi medžiagos kilmės sertifikatą bei visų želdinimų medžių ir krūmų įsigijimo dokumentus.

   Po paraiškos pateikimo mišką privaloma įveisti per tris artimiausius miško želdinimo sezonus – rudens sezoną (iki einamųjų metų gruodžio  15 d.), pavasario sezoną (iki einamųjų metų liepos  1 d.) nuo paraiškos pateikimo dienos. Jei per numatytą laikotarpį miško įveisimui nebus pateikta pažyma apie miško želdinimo darbų kokybės vertinimą, parama nebus teikiama.

   Jei paraiškos teikimo metu pareiškėjas jau bus įveisęs mišką, išmokos jam gali būti mokamos tik tada, jei miškas buvo įveistas ne anksčiau nei prieš dvejus metus iki paraiškos pateikimo dienos. O jei paraiškos teikimo metu miškas jau yra įveistas, kartu su paraiška turi būti pateikta Pažyma apie miško želdinimo darbų kokybės vertinimą.

   Miško priežiūros ir apsaugos išmokos yra mokamos pirmus penkerius metus po miško įveisimo, po to kai NMA pateikiama Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus išduota pažyma apie miško želdinių / žėlinių apskaitą.

    NMA Metodikų rengimo poskyrio vyriausiasis specialistas D. Kačinas primena, kad į Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus teritorinį poskyrį reikia kreiptis ir pirmaisiais bei trečiaisiais metais po miško įveisimo, jei miškas įveistas pavasarį, arba antraisiais ketvirtaisiais metais po miško įveisimo, jei miškas įveistas rudenį. Tuomet šio poskyrio specialistai gali atlikti miško želdinių ir žėlinių apskaitą – įvertinti, ar mišku rūpinamasi tinkamai.

   NMA teritoriniai paramos administravimo skyriai pagal pareiškėjo žemės ūkio valdos centro adresą priima ir registruoja paraiškas paramai gauti. Paraiškas kartu su reikalingais dokumentais galima pateikti asmeniškai arba atsiunčiant paštu. Jei paraiška yra siunčiama paštu, pareiškėjas privalo pasirašyti paraiškos nurodytose vietose, o siunčiamų dokumentų kopijos turi būti patvirtintos pareiškėjo parašu.

   Pagal KPP priemonę „Pirmas žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ šiais metais per mėnesį jau yra gautos  86 paraiškos. Jose prašoma suma sudaro daugiau nei  6,6 mln. Lt paramos sumos. O pagal priemonę „Pirmas ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimas mišku“ jau yra gautos  95 paraiškos, o prašoma paramos suma siekia  7,4 mln. Lt.