Straipsniai

   Į paramą galima pretenduoti per trejus metus po miško sutvarkymo ar atkūrimo. Todėl, pasak K. Gineikos, jei šiais metais nepakaks skiriamų 8,3 mln. litų, kai kuriems miškų savininkams išmokos bus skiriamos kitais metais.

 Į paramą galima pretenduoti per trejus metus po miško sutvarkymo ar atkūrimo. Todėl, pasak K. Gineikos, jei šiais metais nepakaks skiriamų 8,3 mln. litų, kai kuriems miškų savininkams išmokos bus skiriamos kitais metais.
   Pretenduojantys i ES paramą, turi informuoti miškų urėdiją apie pažeistą mišką. Miškų urėdijos specialistai užregistruoja pažeidimo faktą ir vėliau išduodą pažymą, kurios reikia gauti paramai. Taip pat miškų savininkai su miškų urėdijos pagalba turi parengti pažeisto miško atkūrimo projektą, kuriame turi būti numatyti visi miško sutvarkymo bei atsodinimo darbai ir apsaugos priemonės. Atskirai tik miškui sutvarkyti – parama nėra teikiama. Norint ją gauti, būtina atnaujinti mišką. Didžiausia paramos suma, kurios galima tikėtis vienam projektui yra 345 280 litų, taip pat galima prašyti, kad būtų kompensuojamos ir miško sutvarkymo bei atkūrimo techninio projekto parengimo išlaidos.
   Miško atkūrimo projektus įgyvendinusiems miškų savininkams ar valdytojams paraiškas paramai gauti gali padėti užpildyti Žemės ūkio ministerijos akredituoti konsultantai, už tai taip pat sumoka ES.
   Visus projekte numatytus darbus miško savininkai ar valdytojai privalo atlikti savo lėšomis. Tik vėliau jiems gali būti kompensuota iki 80 % visų patirtų išlaidų.
   Labiausiai nukentėjusios yra šios miškų urėdijos :
Dubravos – 70 tūkst. ktm,
Valkininkų – 70 tūkst. ktm,
Švenčionėlių – 60 tūkst. ktm,
Varėnos – 50 tūkst. ktm,
Prienų – 30 tūkst. ktm,
Kaišiadorių – 30 tūkst. ktm,
Kauno - 15 tūkst. ktm,
Alytaus – 15 tūkst. ktm,
Trakų – 12 tūkst. ktm,
Ukmergės – 3 tūkst. ktm,
Druskininkų – 3 tūkst. ktm.