Straipsniai

   Žemės ūkio paskirties žemės perleidimai rinkoje III-ajį ketvirtį sumažėjo dėl sezoninių rinkos svyravimų. Lietuvoje per  2011 m. III-ąjį ketvirtį buvo perleista  30,57 tūkst. ha privačios žemės ūkio paskirties žemės, o tai yra net  9,4 % mažiau nei per II-ąjį ketvirtį, tačiau  22,4 % daugiau nei prieš metus.

   Sumaištis pasaulio finansų rinkose ir susirūpinimas dėl eurozonos šalių ekonomikos tolimesnio augimo perspektyvų apčiuopiamos įtakos šio ketvirčio rezultatams nepadarė – pradedant  2010 m. III-uoju ketvirčiu rinka jau  5 ketvirčius iš eilės kyla svyruojančia kreive, kur vieno ketvirčio nuosmukį keičia kito pakilimas.

   Lyginant bendrą praėjusių metų trijų ketvirčių arba per keturis ketvirčius iš eilės perleistą žemės ūkio paskirties žemės plotą su analogišku šių metų laikotarpiu, galima pastebėti, kad aktyvumas rinkoje beveik nepasikeitė – padidėjo tik  0,6 % arba  1,5 %. Tačiau metinį rezultatą ir augimo kryptį turėtų nulemti  IV ketvirčio rezultatai, kurių šiai dienai prognozuoti dar nereikėtų dėl permainingos situacijos finansų rinkoje.

   Per  2011 m. III-ąjį ketvirtį fizinių asmenų aktyvumas sumažėjo  13,3 % , tačiau optimistiškiau nuteikia juridinių asmenų aktyvumas, kuris išaugo net  32,1% (lyginant su  2010 m. III-uoju ketvirčiu – net  61,7 %).

   Juridiniai asmenys  2011 m. III ketvirčio metu įsigyjo  4,78 tūkst. ha žemės ūkio paskirties žemės, o tai yra  10 % viso perleisto privačios ir valstybinės žemės ploto.  Vis dėl to, jų įsigyjimos žemės plotai didėjo ne visur – Pietų Lietuvoje ir aplink Vilnių jie sumažėjo. Marijampolės ir Tauragės apskrityse perleidžiamo ploto sumažėjo daugiau nei per pusę  56 – 63 %. Perleidžiamo ploto padidėjimas labiausiai buvo jaučiamas Šiaulių ( 1,18 tūkst. ha – apie  31 % viso juridinių asmenų nupirkto ploto), Klaipėdos (89,8 %) ir Kauno ( 73,9 %) apskrityse, šiek tiek mažiau – Panevėžio ( 45,0 %) bei Utenos ( 41,1 %) apskrityse.

   Fizinių asmenų aktyvumas labiausiai sumažėjo Klaipėdos ( 30,9 %), Šiaulių ( 24,0 %) ir Utenos ( 21,0 %) apskrityse. Aktyvumo padidėjimas jautėsi Telšių ( 14,1 %), Alytaus ( 7,4 %) bei Marijampolės ( 6,8 %) apskrityse.

   Vertinant pagal bendrą fizinių ir juridinių asmenų įsigytą plotą aktyvumas padidėjo Telšių ir Alytaus ( 12,7 %  ir  2,4 %) apskrityse bei Panevėžio ( 0,3 %) apskrityje. Tačiau, kitur – sumažėjo, labiausiai – Klaipėdos ( 24,3 %), Vilniaus ( 18,5 %) ir Tauragės ( 17,3 %) apskrityse.

   Beveik visose apskrityse buvo savivaldybių, kurių žemės rinkos aktyvumas nepakluso bendrai tendencijai arba išsiskyrė ypač dideliu pokyčiu. Labiausiai tai atsispindėjo Marijampolės apskrityje, kurioje rinkos aktyvumas Vilkaviškio rajone ir Kalvarijos savivaldybėje padidėjo  38,1 % ir  64,3 %. O Šakių rajone ir Kazlų Rūdos savivaldybėje sumažėjo  30,6 % ir  39,6 %.

   Per  2011 m. III-ąjį ketvirtį iš valstybės buvo įsigyta  7,33 tūkst. ha žemės ūkio paskirties žemės, o tai yra net  38,8 % mažiau nei per II-ąjį ketvirtį. Tokių sandorių sumažėjo visoje Lietuvoje, kiek mažiau sumažėjimo jautėsi tik Šiaulių apskrityje ( 3,9 %). Valstybinės žemės perleidimai padidėjo tik Alytaus apskrityje ( 29,8 %), kuri nepasižymi derlingomis žemėmis.

   Lyginant su praėjusiu ketvirčiu, kai žemė buvo ypač intensyviai įkeičiama, per  2011 m. III-ąjį ketvirtį įkeistos žemės ūkio paskirties žemės plotas  12,08 tūkst. ha sumažėjo  50 %, o įkeistos žemės santykis su perleista privačia ir valstybine žeme sumažėjo iki  31,9 %, o tai reiškia, kad faktiškai rinka grįžo prie įprastinio dydžio. Įkeičiamos žemės plotai padidėjo tik Vilniaus ( 2,2 %) ir Tauragės ( 28,2 %) apskrityse.